Vasaros naktis

Santrauka:
ji nuostabi
Už lango naktį aš girdžiu,
kaip krykščia vasara žalia.
O mano rankoj sąsiuvinis
ir tušinukas šalia.
Klausaus nakties, tylios nakties...
Girdžiu, kaip šnara našlaitėlės žiedas.
O nuo tylios lakštingalų giesmės
rasos pirmoji ašara nurieda.
Nuo smilgos papėdės jau keliasi
ir kopia vis aukštyn boružė.
Oooo, koks beribis, tvirtas atkaklumas!
Klausaus nakties. Ji baigias –
aušta jau dienužė.
Aušros rūku nedrąsiai brenda ji
dangaus skliautu, laukais, gatvėmis, išties...
pablyškusi ji braunasi ir pro langą,
atskleisdama mums gražumus nakties.
herbera

2009-07-19 19:47:01

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2009-07-20 00:13:50

pablyškusi ji braunasi pro angą nelyginant mirtis
o gatvėmis parbrido ji nes naktį baisai lijo
ir tik boružė išsikapstė vos
o jei ne smilga....

Anonimas

Sukurta: 2009-07-19 21:09:14

Ech, ta vasara... Galima ir visą naktį lauke su tušinuku prasėdėt...:-)

Trūksta grakštumo, lygumo... O ir nelabai konkursinis...