Santrauka:
Po audros gera girdėti ramybę
Audra.
Ji ne stiklinėj,
ji- kažkur laiptinėj.
Kažkuris kažko supyko,
kažko reikalauja...
Kažkas sudaužytas
sugrįžta iš naujo.
Vėl duris įstato,
įstiklina langus,
sušluoja šukes...
Smūgius susiskaičiuoja
lyg monetas smulkias...
Užgesinta audra
tyliai raitos po kojom.
Lūpos veide mėlynę
vėl atsargiai bučiuoja...
Gera girdėti,
kad audra nurimo.
Iki kito karto!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-06-26 21:07:50
Užgesinta audra
tyliai raitos po kojom.
O gyvenimas audrą ir vėl pakartoja...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-06-26 15:19:36
...gyvenimas,kaip dangus...viskas pro debesį...dažnokai...
Vartotojas (-a): SalaDrugelis
Sukurta: 2009-06-26 11:26:47
Subtiliai. Tikrai patiko.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-06-26 10:26:36
Ironiškas pastebėjimas... būna, deja. Matyt, tik taip turime tai ir matyti.
Anonimas
Sukurta: 2009-06-26 09:07:57
...įmantriai apie įvykius kaimynystėje :) Deja, būna ir taip...
( " Iki kito karto! " gal nereikėtų?)