Sumaištis, sumaištis
tarsi pienės galvelėj,
jau žiloj, jau žiloj –
ar matai?
Pasivyk, pasivyk –
lekia basos kojelės.
Purpurinėj aušroj –
aitvarai –
gal atneš, gal atneš
išsvajotąją laimę?
Jau artėja ruduo,
ar jauti?
Ir kažkam už kažką
vėl pakilusi kaina
lyg muiluotas vanduo
į akis…
Sumaištis sumaištis,
Kaip mes šitaip gyvenam?
Ir šalčiu vis gilyn
(atvirai)
Gal užgis? Neužgis.
Gal sugins, jei dar gano?
Pašauti kris žemyn
aitvarai…
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2009-06-11 22:41:17
aitvarai...
atvirai - bet vis tiek slaptingai.
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2009-06-07 18:49:56
Mes, tik patys
nušauname
aitvarus, kad
negalėtume kilt...
Ir vis kviečiam
šaukiame
angelus, kad
ištemtų aukštyn...
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-06-07 18:25:05
Ačiū visiems komentavusiems.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-06-07 17:59:22
Pritariu Svyruoklei-lai kyla aukštyn.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-06-07 17:03:38
"Pašauti kris žemyn
aitvarai..."
O ne, tegu jie kyla aukštyn, ligi saulės.
Anonimas
Sukurta: 2009-06-07 14:27:28
Žaviuosi visutėliu.
Anonimas
Sukurta: 2009-06-07 13:00:16
Labai dainingas. Yra gražių mintelių, jos labai vientisai suregztos.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-06-07 12:17:42
Sumaištis, sumaištis
tarsi pienės galvelėj
Dainingas tekstas. :)
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-06-07 12:12:18
Aitvarais į pačią širdį...gražiai sueiliuota.