Kaip Bethovenas aš negirdėsiu jokio balso
Žiūrėdama į lūpas tavame veide
Bandysiu spėti ką josios sako man
Ir žodžius tarsiu lyg nesavus
Lūpos mano o balsas – nežinia – jo nėra
Tiek daug žodžių muzika užvirę manyje
Bandys veržtis lauk
Ir man teliks akordai
Vieninteliai kuriuos girdėsiu šiam pasauly
Tu nusigręši ir išeisi
Negrįši – luošių nereikia niekam
Simfonija suskambės dviem F akordais nedarniais
Tik aš žinau – tai tavo vardas
Įaugęs per skausmus į kraują
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-01-15 17:18:04
Tokios poezijos nesuprantu. Daug nereikalingo šlamšto.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-06-07 11:48:53
Kūrinį apvalyčiau, pertvarkyčiau tuos aprašynėjimus į kitą formą.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-06-06 00:02:50
Tik aš žinau – tai tavo vardas
Įaugęs per skausmus į kraują
...ypač paskutinės dvi eilutės...labai...
Anonimas
Sukurta: 2009-06-05 21:15:37
Siūlyčiau atsisakyti trumpų žodelių, tik apkraunančių tekstą.
Neblogai.