nesenstančiai

Santrauka:
...ir apie vilnietišką gotiką...
... mes lyg vienuoliai
bernardinai,
pamiršę įžadus,
kaltes - - -
pametę abitus,
ant kelių
prieš tavo
įstabias vertes - - -

aptarinės šį paklydimą
miestelėnai,
supras poetai - - -
smerks pirkliai,
tik, laikui bėgant,
šitas jausmas
stiprės kaip vynas
požemiuos giliai

aistra, viduramžiuos
užgimus,
kada aplenks –
kada lydės

nesenstančiai - - -

į grindinius
kaukšės kulniukai,
kis metai –
veidrodžiai – veidai,
o tavo formų
tobulumas
svaigins mus kaip
lengvi nuodai...

st_a_s

2006-01-23 12:17:11

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Irna Labokė

Sukurta: 2006-01-24 14:13:04

man irgi patinka, tik
prieš tavo
įstabias vertes - - - šita vieta kliūva man - tos vertės: kieno, kokios, kodėl toks įvaizdis - "Tavo vertės" ? Nelabai įtikinamai skamba... ir tarsi nesurasta kito žodžio ar tikslesnės metaforos, o paimta tik dėl rimavimosi. Gal klystu???

Anonimas

Sukurta: 2006-01-23 16:18:11

liūliuoja.

:

Sukurta: 2006-01-23 14:30:19

ir aš ant kelių...

Anonimas

Sukurta: 2006-01-23 12:24:44

liaunutę gotiką -ant porcelianinės lėkštelės
pasidėjęs
svaiginiesi tu...
ir mums pasiūlai
dozę
jos lengvų nuodų:)