Žodžio... galinčio pakeisti visą tolimesnę eigą. Kartais bijaisi jo, kartais - lauki... kaip ir jausmai - pakelia, nubloškia, priverčia tapti nejautriu. Tokie tie žaismai.
kartelėmis
laipteliais
pinklinėmis
žaidžia
žodžiai
jauti lyrinio herojaus ilgesį, pasiilgimą to, kas jį suprastų ir atjaustų, kas užpildytų jo dvasioje tą tuštumą, kurią žmogui užpildyti gali tik artimas žmogus. Realiai esanti trapi būsena.
Žodis - žmogaus lemtis, jo priklausomybė jam ir jo galia žodyje. Stengiamasi išsivaduoti iš jo priklausomybės vartojant "mirusius" žodžius, reiškainčius viską ir nieką. Bet ar lemties galima išvengti, būnant ta pačia kokybe? O gal ir laisvės akiračiai už žodžio? Pradžioje?
Pastebimas Autorės braižas - ribiniai kūriniai. Tarsi švytuoklė, o tu ta riba, ties kuria ji sustoja. Skaitydama, jaučiuosi lyg ašmenimis vaikščiočiau - skaudokai rėžia, tačiau duoda ir laisvės pojūtį.
Čia lyg eilėraščio gimimas... subtiliai virpenančios nuojautos ar neapleidžiančios minties virtimas į žodį... išsilaisvinimas... Dar viena žaviai išsiliejusi srauni vidinė versmė:)
Nežinau ką iš tikrujų Autorė norėjo pavaizduoti, deja mano vaizdiniuose atgimimas mano pačios po klajojimų anapus ir vėl po slogios tylos - gyvenimo upės tekėjime. AČIŪ.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2009-05-24 15:10:40
jauti lyrinio herojaus ilgesį, pasiilgimą to, kas jį suprastų ir atjaustų, kas užpildytų jo dvasioje tą tuštumą, kurią žmogui užpildyti gali tik artimas žmogus. Realiai esanti trapi būsena.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2009-05-22 08:43:09
it upė - gražu
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-05-21 19:33:14
suklustu ties pavadinimu :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-05-21 19:02:09
sustingęs
kraujas
deganti
gelmė
upės
tekėjime
...labai gražiai nuvilnijo...man kažkodėl prisiminė kalnais...kopimas...
Anonimas
Sukurta: 2009-05-21 18:46:48
...įdomus žodžių žaismas.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-05-21 17:55:35
Žodis - žmogaus lemtis, jo priklausomybė jam ir jo galia žodyje. Stengiamasi išsivaduoti iš jo priklausomybės vartojant "mirusius" žodžius, reiškainčius viską ir nieką. Bet ar lemties galima išvengti, būnant ta pačia kokybe? O gal ir laisvės akiračiai už žodžio? Pradžioje?
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2009-05-21 16:43:33
žodžio galia neišmatuojama
Vartotojas (-a): sinonis
Sukurta: 2009-05-21 16:42:11
skl(i)andžiai
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2009-05-21 16:40:17
Pastebimas Autorės braižas - ribiniai kūriniai. Tarsi švytuoklė, o tu ta riba, ties kuria ji sustoja. Skaitydama, jaučiuosi lyg ašmenimis vaikščiočiau - skaudokai rėžia, tačiau duoda ir laisvės pojūtį.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-05-21 15:22:00
Čia lyg eilėraščio gimimas... subtiliai virpenančios nuojautos ar neapleidžiančios minties virtimas į žodį... išsilaisvinimas... Dar viena žaviai išsiliejusi srauni vidinė versmė:)
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-05-21 15:05:21
Nežinau ką iš tikrujų Autorė norėjo pavaizduoti, deja mano vaizdiniuose atgimimas mano pačios po klajojimų anapus ir vėl po slogios tylos - gyvenimo upės tekėjime. AČIŪ.