Baltučiai baltutėliai
Į žemę leidos patalai.
Užklojo viską, kas miegojo.
Nurimo ir maži vaikai.

Kažkur toli, ant aukšto kalno,
Baltoj pily, pilnoj juokų,
Miegojo pasakų senelis.
Sapnavo daug ryškių sapnų.

Bet vienas sapnas mažutėlis
Pabėgo iš sapnų pilies.
Keliavo drąsiai mažutėlis
Ieškojo savo paslapties.

Ta paslaptis – tai tavo, vaike,
Svajonės, norai ir sapnai.
Stebuklo laukei ir tikėjai –
Kalėdos tęsis amžinai.

Bet ar matai – tik vieną naktį
Žvaigždutės šviečia daug ryškiau.
Tik tą vienintelę – Kalėdų naktį –
Stebuklų būna daug daugiau.

Tai ne dėl to, kad sniegas baltas,
Ir tai – ne pasakų šalis.
Juk visa tai, nes tu dar mažas,
Kokiais mes norim būt visi.