Verkia angelai

Šįvakar verkia angelai
Magnolijos žiede sutūpę.
Stebuklo laukę taip ilgai,
Tyloj suglaudę savo lūpas.

Begarsiais žingsniais prieinu,
Nušluostau ašaras nuo skruostų.
Ir vėl būty išgyvenu
Kasdienę duoną sėjant mostais.

O vieno angelo kakta
Šiltu lašu suprakaitavus.
Palietus ją širdies šnekta
Lyg paukštę rojuje pagavus.

Ir mano ašara tyra,
Taurumą angelų pasiekus,
Pavasario švelnia aistra
Ant raukšlės džiūti pasilieka.
obelaitė

2009-04-03 23:56:54

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2009-04-19 09:37:58

gal tik ašarom angelus ir galima prakalbinti, bet siela atsigauna

Vartotojas (-a): Takažolė

Sukurta: 2009-04-10 15:16:05

Atgaiva sielai.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2009-04-09 10:53:58

Švelniai trapus prisilietimas prie magnolijos žiedo. Apsakyta taip, kad skaitai ir tarsi jauti, kaip jis skleidžiasi, skaidrėji išskaidrėji kartu:) Graži sąsaja.

Anonimas

Sukurta: 2009-04-07 21:43:44

trapu ir lengva sieloje :)

Vartotojas (-a): fizrukė

Sukurta: 2009-04-06 12:29:50

taip romantiškai ir lengvai... :)

Anonimas

Sukurta: 2009-04-05 11:38:32

Kasdienę duoną sėjant mostais. --> sėdama(s).
surimuota gražiai.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2009-04-04 19:56:45

Nuostabūs magnolijų žiedai, o angelėliai liūdi...

Anonimas

Sukurta: 2009-04-04 12:55:32

Dėkoju už Magnolijos žiedus, už verkiantį Angelą, pabuvau Jūsų kūrinyje, sušilau, širdyje - ramu, dėkoju .:)

Anonimas

Sukurta: 2009-04-04 07:14:31

...Ir mano ašara tyra, Taurumą angelų pasiekus, Pavasario švelnia aistra...Puiku.

Vartotojas (-a): saulyteinspain

Sukurta: 2009-04-04 02:50:50

Te pasilieka... iki pat širdies gilumos...