Vaikystė... pasiilgau jos...
Noriu vėl kvailiot,
Noriu braidyt po balas
Ir nešti mamai gėles.
Noriu bėgiot po pievas,
Kurios pilnos gėlių ir tokios spalvingos,
Noriu vėl valgyt neprisirpusias uogas.
Pasiilgau vaikystės.
Noriu būt vėl maža,
Nes jau pavargau nuo melo
Ir nenuoširdžios draugystės...
Noriu vėl savo žalių akyčių,
Kuriose tarsi aukštoje žolėje
Galėjai paklysti...
Noriu visko, ką turėjau vaikystėj.
Ir ką praradau per savo norą kuo greičiau suaugti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2012-11-11 11:16:15
Ech vaikystė, ir aš jos pasiilgau...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-03-15 14:12:43
Gražūs jausmai, poreikiai... tik apvilkčiau tas mintis, kiek paslaptingiau - neišsakyčiau taip tiesiogiai :) Juk tiek įvaizdžių galima atrasti... paspalvinti kitomis spalvomis.
Vartotojas (-a): Irisiukė
Sukurta: 2009-03-15 13:34:11
Man patiko labai paskutines eilutes.
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-03-15 00:32:32
Oi, ta vaikystė vėjavaikė... kaip gera į ją sugrįžti eilėmis...
Anonimas
Sukurta: 2009-03-15 00:26:57
Ir aš noriu to paties... Kaip gaila, kad negalima grįžti atgalios. Trumpam. Bet su dabartiniu protu ir patirtim :D
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-03-14 23:02:15
Noriu braidyt po balas
Ir nešti mamai gėles.
...nuoširdus, jaunatviškai tyras...gražu...
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-03-14 22:48:01
Nieko nepadarysi vaikystė-nėra amžina,kaip liaudis sako tik senatvėje dar galime suvaikėti...:)Neužpyk,aš čia juokauju,šiaip patiko Tavo pamąstymai...