užtenka užuosti kad esi:
nedūžta stiklai
nešalta
mintinai žinau Tavo muziką

bijau tik, kad esi turėklai o už jų
nieko nėra
ir numirsiu jei ką taip netyčia iškritus

aitvarais skraidys tada
negimusių vaikų vaiduokliais
mano pasakos

bet dabar kol gyva
ragauju

rudas cukrus po Tavo oda
ir rankos
nemokančios pinti kasų bet
delnais į viršų

geriant arbatą lupant apelsinus
eina dienos ir mėnesiai
šlapdribos

nuogi/apsirengę/nuogi/apsirengę
mintinai žinau Tavo liūdesį

glostyk
kiemas tuščias ir krentantiems minkštas
nieks nepareis