Padūkėlis vakaris vėjas...
Jis moka būt švelnus, jausmingas, atkaklus!
Ir viesulu praūžt, sukeldamas abejones ir paniką…
Bet vis dėlto norėčiau, kad kedentų plaukus,
Be atilsio man glostytų pečius...
Nes tik tada širdis pilnatvę jaustų,
Prisiglaudus prie jausmų pasaulio...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-03-05 11:18:53
pavasaris...;)
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2009-03-05 10:45:07
švelnumo ilgesys...
"prisiglaudus' dėl ritmo keisčiau į "prigludus".
Anonimas
Sukurta: 2009-03-05 10:39:25
Hm. Kažkodėl iš pavadinimo ir tikėjausi eilėraščio apie vėją - gal reiktų rinktis ne tokį stereotipinį įvaizdį jam apibūdinti? Švelnus jausmelis pateiktas, tik silpnokai.