Mamai: Nekaltybė

Mama,

Tada, kai buvau šventoji mergelė, apsisiautusi rožiniai balta prijuoste,
          nuoga ir apsirengusi – aš rėžiau gyvenimą
Rėžtuku, kuris vadinosi „meilė“.

Aš buvau Tu
Ir tavo sapnuota jaunystė.
Pabusdavau kartu su Venera,
kuri leistis nedrįso,
bijodama sudaužyti manojo lango stiklą.

Bet. Mama, aš tebesu tu.
Myliu, dainuoju ir keikiuosi naktį,
Kai niekas negirdi, o kitas niekas veidrodyje tyliai atspindi tave.

Keikiu save, kodėl neatidarau spintos pamirštoje pašiūrėje
Ir kodėl tą suknelę juodėsiu glamžau...


Tik noriu, kad išgirstum
mano nevykusią pasaką,
kurioje nebebūsiu princesė.
Nesidėsiu karūnos tik tam, kad valdyčiau,
Nes Ponas sutvėrė mane išklausyti. Ne rėkti!
Ir suknią man numezgė iš Florencijos siūlų,
kad viešpataučiau kultūrai, ne grožiui.
Kad išspjaučiau estetiką ir suprasčiau.
O mama, kokia aš maža ir banali
Sapnuodama pasakas,
Kuriose maivosi veidrodis.
Jis – tik stiklas, o aš tik – žmogus.
Be veneros, be prijuostės, be spintos pašiūrėje...
Tik. Tik. Tik.
Eseistas

2009-02-28 12:49:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): paguodos giesmė

Sukurta: 2009-03-02 20:50:34

Man suskambėjo įdomiai ir savitai.

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2009-03-01 22:46:01

nepagavo, kažkodėl... nors suprantama, ką Autorė norėjo pasakyti. Gal vertėtų tokiai temai paieškoti išraiškingesnio priėjimo? Nemažai dailių trupinėlių jame, tačiau nesusiveda visumon.

Anonimas

Sukurta: 2009-03-01 00:03:38

Mintis ir išgyvenimų fiksavimas liux, tačiau būsena perteikta neįtikinamai, ieškota įmantresnių žodžių, bet to nereikia mažai ir banaliai mergaitei, kurios laikas "tik tik tik" mamos atkartojime.

Anonimas

Sukurta: 2009-02-28 22:59:41

kodėl sugebama matyti tik banalybes?
reikia atrasti kita

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2009-02-28 19:26:01

keistas pokalbis ... o dar su mama

Vartotojas (-a): Eseistas

Sukurta: 2009-02-28 16:08:46

juodėsį pats taip interpretuoju :)

Vartotojas (-a): Eseistas

Sukurta: 2009-02-28 14:47:46

Prijuostė - literatūroje grožio ir nekaltybės simbolis.
Juodėsiu glamžau - man tai gerai skamba, juodėsys - tai viskas kas laikina, nereikalinga.
O skyrybą tai dar peržvelgti tikrai reikia.
Dėkui ;)

Anonimas

Sukurta: 2009-02-28 12:51:51

Apsisiautusi prijuoste?..
"juodėsiu glamžau" - pagalvočiau dar.
Reiktų darkart peržvelgti skyrybą.
Pretenduoja į tuos įdomuosius, bet, mano manymu, dar nesubrandintas.