Iliuzija (Atmerk akis)

Santrauka:
Susitaikymas.
Nieko!
Tik šaltas niekis mano prote
Skaldo ne valdo – veidrodinius veidus
Ir tamsoj
Bedugnės saldžios kaip gyvatiškas hipnotiškas seansas
Šoka Neurotiškoj neuronų smarvėj
Žinai – tai
hiperkubas be omegos taško.
Nieko?
Ir vėl ateina laikas nusidėti sau – pašaukti:
Viešpatie (keiksmai balnoja lūpas – kiek sykių jau žadėjau nebeklaust),
Kodėl taip nekenčiu savęs –
Nes žmogiška, nes pernelyg ---
Ta maniakiška tuštybė
Antibudistinė tuštėjimo kančia ---?
Bet aš juk ir ne dievas. Ne dievas aš sakau
Ne aš sukūriau galimybę klausti  numirus
Vemti krauju, tulžim ir siera
Aš tik... išsigalvojau savo/tavo Ypatybę
Kad esame Kažkas
Ypatingųjų kasta
Cha
Ganešos uodegos plaukelis
O kas yra ----
Kas po tiesa yra?
Tamsa tuščia
Tamsi tamsa
Ir tuštuma
Atmerk akis –
Nekaltinu jau
Nieko.
paguodos giesmė

2009-02-09 16:24:58

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Žaneta

Sukurta: 2009-02-10 12:58:47

Tamsi tamsa ir tuštuma atmerk akis- nekaltinu jau nieko.Labai daug pasakyta.

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2009-02-10 09:34:44

Pilnai tave suprantu, tačiau (paguodai) galiu pasakyti, kad už tos tuštumos, toje tamsumoje atsiranda mažas švytintis taškelis, į kurį ir eini. Liaudyje sakoma, kad kitas žinojimo etapas ateina tada, kai sužinai, kad jau nieko nežinai.

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2009-02-09 19:27:48

vidinis monologas

Anonimas

Sukurta: 2009-02-09 17:08:10

Eksperimentinis savo kalbėjimu. Pati pabaigėlė kiek sutrupėjo, ir nebeišlaikė pirminio tono.
Įdomu, tik išgryninti, manau, reiktų. :)