Santrauka:
Pasiilgau pasakų... Tų senųjų...
Ko blaškaisi, o balta žuvėdra,
Ko dienom naktim dejuoji tu?
Jau seniai nulaužė pušį vėtra
Ir sijoja smiltis nuo krantų.
Gal dar lauki savojo Kastyčio?
Tviska rūmai jūroje, dugne.
Šitiek šimtmečių! Galbūt netyčia
Jis susižavėjo undine.
Miršta viltys, tarsi bangos dūžta.
Jau negrįš... Ji suneria rankas.
Iš pačių gelmių dar atsidūsta
Ir apglėbia Baltijos bangas.
Jūra aiktelėjo ir nuščiuvo,
Laikas puoštis vėjo apdarais.
Ji suprato: pasaka tai buvo...
Ilgesys pabiro gintarais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2009-02-09 16:40:00
Pasaka tai buvo. Arba iliuzija. Pabaiga ta pati - sudužti.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-02-06 17:04:44
Ačiū visiems...
Vartotojas (-a): Leonas
Sukurta: 2009-02-06 16:38:36
Ir užkietėjusiam modernistui patiktų, - tikra, žavi poezija..
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-02-06 14:19:30
Taip ir įsivaizduoju... :)
Anonimas
Sukurta: 2009-02-05 17:34:53
Romantiškai, tiksliai perteikiama istorija. Norėtųsi ir kiek naujumo prie tradicijos.
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-02-05 15:01:07
Nuostabus kūrinys... net nuščiuvau, perskaičiusi :)
Anonimas
Sukurta: 2009-02-05 12:18:24
Ilgesys pabiro gintarais,.....aišku, nėra ko prideda ar atima.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-02-05 11:15:22
Gal ne tik pasaka.
Ir tikrovės daug... Kai, pavyzdžiui, pagalvoji apie tūkstantmečių ilgesį.
Geras, gražus, limpa ...
Vartotojas (-a): apideme
Sukurta: 2009-02-05 11:04:49
man kaip jūros vaikui patiko :)