Tyras krištolinis liūdesys puošia mano sielą.
Šaltas veriantis skausmas glosto širdį.
Ramiai užmerksiu akis, kad pamatyčiau tylą vienatvėj.
Ištiesiu rankas, kad ją paliesčiau.
Pamiršiu tiesą, kad galėčiau gyventi melu.
Kad galėčiau meluoti.
Juoda ugnis liepsnoja manyje, padėdama nekęsti.
Ledinė liepsna sušaldė meilę.
Ištirpdė šilumą.
Atversiu širdį, kad priimčiau blogį.
Apkabinsiu jį, kad pajusčiau šalia.
Ištrinsiu svajones, kad galėčiau gyventi realybe.
Kad pati būčiau reali...