Nenuorio nieka- nė pavasarė,
Besijoukontė spalvuom, ėšprotiejosė.
Ėlgious viel rodėns aš ėr ašaru,
Katruos ėr šėndėin žondās norėitiejė.
Ėlgious aš viejė, šaukontė, itūžosė,
Saulielydiu šaltū, kraujoujontiū,
Nenuorio, ne, tėkra gegožė tuo,
Vėn muonās kažkokēs alsoujontė.
Nenuorio aš tū spalvū žeidontiu,
Tēp tuolėmū ėr šėldontiu laimingūsius,
Žėnuotė aš nenuorio, ar atlēda mon
Ėr a dā eso tavėi rēkalinga.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2009-01-22 16:17:28
Liūdna, ale nuoširdu.
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2009-01-22 14:47:28
"Liūdna - vadinasi, gražu",- neprisimenu, koks rusas taip yra pasakęs. Žemaitiški Svyruoklės eilėraščiai - puikūs, kaip ir lietuviški. Eilės pasižymi lengvumu, meistrišku eiliavimu (nerasi "pritempto" rimo), jausmo gelme ir tikrumu. Malonu, kad neseniai laimėjusi vieną konkursą, autorė pasiryžo dalyvauti ir kitame, kur konkurencija labai "kieta" - ypač turint omeny rašančių aukštaičių tarmėmis lygį. Taip vienijasi Lietuva - ir todėl garbė organizatoriams.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-01-22 13:21:28
...labai jausmingai skamba...graži daina...tiesiog girdžiu, kaio gražiai skambėtų dainuojant...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-01-22 12:44:26
Toks negatyvus jausmas.
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-01-22 12:08:37
Labai gražu, bet man liežuvis lūžta, kitąkart skaitysiu tyliai... :D