žvaigždininkė

Santrauka:
...
senoji apsigobdavo skara raštuota austine
ir kopdavo ant stogo – sakėsi –
žvaigždžių skaičiuoti

ne. ne skaičiuoti (kas ten žino ją) –
akim tiktai paglostyti mažutėles
kartais delnais

vėjo malūnas – rodėsi – iš tolo
sparnais žvaigždėtais tamsoje mojuoja

drovios viduramžių vienuolės –
dvasytės mistiškos
atsiribojusios nuo žemiškos traukos
visai čia pat – Paukščių taku –
dangaus choralais priartėja
ūko spalva akis išglosto
už nugaros – lyg gundytų – kvatoja

ir neprišauksi – neišgirs tavęs
senoji žvaigždininkė
tiktai skara jos šviesmečius skaičiuoja
blyksi

-----------------------------------------------
o rytas vėl pamiršta vakarą






Irna Labokė

2006-01-06 13:15:36

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Irna Labokė

Sukurta: 2006-01-06 18:32:25

Radastai: ne, paskutinė eilutė visada tokia buvo; viduriuką šiek tiek pakeičiau :)

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2006-01-06 15:12:32

paskutinė eilutė reziumuoja gamtos harmoniją.
apie žvaigždes, bet savaip, kitoniškai.

:

Sukurta: 2006-01-06 14:29:08

naktis ta žvaigždėta-
paslaptinga kvieslė.
ne mažiau patraukli
ir jos vaidilutė:)

Vartotojas (-a): vikis

Sukurta: 2006-01-06 14:00:20

Įdomus.Tikra romatikė ta ŽVAIGŽDININKĖ

Vartotojas (-a): Irna Labokė

Sukurta: 2006-01-06 13:23:07

Ramunei: na ir atmintis tamstos :)))))