O aš meldžiaus...
Už sielą tavo, už rugpiūtį,
Už degančias aistra naktis,
Kurių galėjo ir nebūti
Nei vakar, nei šiandien, iš vis.
Meldžiaus už saulės nuolankumą,
Žieduotą erdvę širdyje,
Keistai apgaubusį gražumą
Dulksnų vėjuotų naktyje.
Meldžiaus Dievams už saldų rytą,
Už sielą nuodėmių ugny,
Jaukumą, rankose glaustytą
Spalvotam rūko svaiguly.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-01-12 15:02:42
Gražiai, nuoširdžiai, skambiai, bet man dar kažko norisi, tarsi nebaigtas. Tai tik mano nuomonė.
Vartotojas (-a): apideme
Sukurta: 2009-01-12 14:32:12
Gražu, paprasta, tikra..
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-01-12 12:11:30
Labai...
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-01-12 11:13:00
patiko...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-01-12 10:47:00
O aš meldžiaus...
Už sielą tavo,už rugpiūtį,
Už degančias aistra naktis,
Kurių galėjo ir nebūti
Nei vakar,nei šiandien,iš vis.
...nuo pat pirmo posmo poezijos sparnai pagauna...ir nešasi į svaiginančias erdves...labai....