Iš debesies išgintos

Palietus bučiniu iš pragaro gelmių,
Sukurt esybę kaip galingą kančią.
Iš sielos ašarų, kaltai darnių,
Kai ryto rasos drebulį iškenčia.

Palikti liūdesį pilkumo dekore
Lyg įsakytą virpulį kasdienį,
Neišlaikytą mirksnį pūko skridime
Plasnojant sparnui drugio vienadieniui.

O lūpos glosto Judo lietimu,
Ir senka upės, saulės išdžiovintos.
Klastingai skundžias vėtros likimu,
Piktai Dievų iš debesies išgintos.
obelaitė

2009-01-09 10:54:33

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2009-01-09 16:32:12

Ir kodėl man Jūsų eiliukai patinka? Tokios artimos mintys... Ačiū.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2009-01-09 11:42:05

Palietus bučiniu iš pragaro gelmių,
Sukurt esybę kaip galingą kančią.

...nuo pirmos eilutės stipriai pagauna...iki pat pabaigos...platu...labai...

Vartotojas (-a): ardas

Sukurta: 2009-01-09 11:25:24

patiko,labai lengvai susiskaitė...