Tavęs, taip tobulo, dar niekas nenutapė,
Vien iš pastelės – sentimentų grožis,
Vien iš juodos – tik požemių gyvatės,
Delnai suskirdę ant spygliuotos kraujo rožės.
Dryžuotos dėmės ant vaiduoklio pilko rankų,
Klajoklis paukštis kalno mėlynam kvadrate,
Dienas senas žaislais į praeitį nutrenkus,
Tave, taip tobulą, netobulai supratus.
Vaizduotę šviesai angelų sparnu nutėkštą
Ištraukus medžio šerdies absoliučią rakštį,
Skaistybę pumpuro į žemės baltą lėkštę,
Dangaus vargonais nuo planetų lakšto.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-01-08 18:31:46
Sudomino vaizdingu kalbėjimu...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-01-08 12:49:32
...plačiai spalvingai išsiliejantis...gražu...
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2009-01-08 12:32:28
Ryškios spalvos. Patiko. Net prisimerkti privertė.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2009-01-08 12:05:43
Mano nuomonė, gerb. kvinta, visai kitokia. Pasaulis tikras ir viskuo turtingas, o eilėraštis puikus. Kiek spalvų metaforose. Malonu.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2009-01-08 11:33:29
pasaulis gražesnis. šis labai prastas žiūrint į pavadinimą. (o gal jis kam nors asmeniškai, tipo jausmai. ) bet matau eilėraštis. (kategorija) prastas, galima užmigti.