Niekutį šalčiu maitino,augino mano laukimą-artima,kaip ir viskas...

Baltam sūkury ... sniego sparnais į amžiną laukimą. Mintis graži. Nuostabi išraiška; eilutė po eilutės su sava užuomina atrodo taip lengvai krinta, smelkiasi, įtaigiai žadina asociacijas ir jausmą.
Kaip tik į konkursą "Baltas purumas".

eik sau, gražu, geras

toks sidabriškai žiemiškas.
Gražios paralelės, aliuzijos.
Labai lengvai, moteriškai praeita.
Gal visai į dabartinį konkursą tiktų?

Trapumas gilius rėželius palieka.

Aha, tai štai kas paleido baltus paukščius barstyti plunksnų.

paukščiai
mane paliko
žiūrėjau į dangų
plunksnos baltos
krito
liko sniego sparnai
iš plunksnų stačiau
pilį broliams
kur seniai
išskrido

...skausmingai baltas sniegas...

Viskas taip tikra, kad... pažiūrėjau pro langą ir viską pamačiau taip pat
baltos plunksnos
krito
broliai laiškus
rašė...

Nuostabu.

Toks jaukus ir šiltas nepaisant plunksninių sniego sparnų :)

Labai gražus SNIGO. Labai.
Lyg dar žemės nepalytėtas sniegas. O broliai po jį vis tik vaikšto. O sesulė pilis stato. Irgi Ten.

jau pora kartų paskaičiau. Iš karto priminė 12 brolių juodvarniais virtusių. Kalėdų gimimą...
Skaitant dar kartą, atradau kasdienes maldas, buriamas 4 posme, kuriame tarytum užkeikimu rimuojamas - gyvenimo tėkmės įkalbėjimas, vertinimas... Skausmelis veržiasi... ilgesys gal?... kas atrakins tą ledinę spyną? kas sušildys tą niekutį, tegul ir besimaudantį minkštoje, purioje pūgoje, bet tai juk - PŪGA.
"krito ir krito ilgesio snaigės, purumu uždengė, šalčiu maitino. Vis laukiu". Reikia laukti. Štai, matomai tokiu variantu ir priimu.
Šiaip gi graži, puri...pasaka... Nuostabiai pajaučiamas, regimas ir beveik užuodžiamas purumas - įtaigiai perteikta. Aštri, nors ir minkštu apdangalu uždengta mintis...prisnigus :) ... galima analizuoti, ir beanalizuojant - daug rasti.