Santrauka:
Bet tikiu, // net žinau, // kad į sapną įėjęs, // jau išmoksiu suvokti save
Išrasoja tamsa šviesomis.
Karstos kekėmis.
Liula žvaigždynais.
Begalybė nukritusi,
Sutelpa žodyje – DIEVAS.
Kaip atrodo gi TAS,
Kur už Žodžio palieka kaip Niekas?
Vėl belieka ištarti man Žodį,
Kuris išrasoja
Kaip kekių žvaigždynai
Begalybėj tamsos -
Reikia Žmogui turėt
Nors mažytį lašelį šviesos
Ir pajaust realybę –
Bent laikiną būtį sapne.
Aš nemoku suvokt begalybės be Žodžio,
Bet surinkęs ją žodyje DIEVAS,
Vėl nemoku suvokt,
Kad dar Niekas
Gali būti už jo
Ir parametrais lenkt Visagalį.
Bet tikiu,
Net žinau,
Kad į sapną įėjęs,
Jau išmoksiu suvokti save.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2009-01-06 19:39:57
Dvi dienas mintyse kartojau paskutines eilutes:)
Bet tikiu,
Net žinau,
Kad į sapną įėjęs,
Jau išmoksiu suvokti save.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-01-06 13:23:31
Bet tikiu,
Net žinau,
Kad į sapną įėjęs,
Jau išmoksiu suvokti save.
...TAI POEZIJA, kuri liečiasi su BEGALYBE...skaičiau daug kartų šį eilėraštį...neapsakomai didingas ir jaudinantis...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-01-05 22:56:01
Reikia Žmogui turėt
Nors mažytį lašelį šviesos...
Gera skaityti... SĖKMĖS visame kame!
Anonimas
Sukurta: 2009-01-05 18:14:52
Lenkiu galvelę. Ačiū, ryškiau vakaras sužibo.
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2009-01-05 16:31:14
Minčių gelmė žavinga... dvasingas ir labai artimas eiliukas, ačiū. :)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-01-05 15:21:36
JŪS esat NUOSTABUS ;)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-01-05 14:18:40
Labai giliai panėrėte... ir man artimi tokie pamąstymai - tik taip raiškiai sudėlioti nepavyksta :) Tik giliai išnešiotas, subrandintas mintis galima šitaip sukoncentruoti ir pateikti. Per jausmą, suvokimą, Žodį, per Nieką į.... save, gal būt? Interpretuoju savaip... Plati erdvė tolimesnėms mintims. AČIŪ.
Anonimas
Sukurta: 2009-01-05 12:25:35
Kažkada ir aš bandžiau savęs paklausti, tiksliau kamantinėjau, kaip visgi atrodo "niekas", kaip žmogui įsivaizduoti absoliučią tuštumą, visišką nebūvimą, jei mūsų akys, protas pripratęs visą laiką kažką matyti (tai tamsą, tai šviesą, tai dar ką), remtis į kokį nors taškelį, kad nepaslyst...