Mes gyvenimui pažadinti kančių,
Stojam pint vainiką laisvės ir vilčių.
Mes apjuosim gimtą žemę širdimis,
Visą vargą nuplukdysim vilnimis.

Kelias Baltijos sujungė mūs rankas,
Tartum Nemunas ir Neris bangeles.
Pyktį, kerštą, kuris vaikšto mūs žeme,
Paskandinkim vėjo gūsių šėlime.

Ir per negandas ar griūtis šių dienų,
Drąsiai ženkim be dejonių, aimanų.
Neužmirškim mūsų didvyrių tautos –
Tegu ainiai jųjų žygdarbius kartos!