Subtiliai į Dangų ištiestos rankos

Santrauka:
- - -
Ten, kur nebūna nei vietos, nei laiko,
Nebūna ir krizės,
Krizena lūšnynų vaikai –
Jiems netrūksta ramybės,
O suaugę ir vėl įsitempę kaip stygos,
Nuo pakaušių net snaigės atšoka ankstyvos...

Jų gyvenimas – kafkiškai bergždžias procesas (?)
Užmiršti vabalai pasislėpę į grindjuostes verkia,
Lubomis, lubomis (bet slinkimas beviltiškai lėtas!)  
Užvilkintą laisvę pilvais į šešėlį vėl velka.

Kas pažįsta beribę Kūrėjo kantrybę?
Pro pirštus vėl žiūrėsim į kūnų išdaigas?
Štai dosnioji Taika vėl peržengė ribą,
Vien lepūnai limpantys veidrodžiuos maivos...

Gal, Platonai, rikiuok jau į karą vaikus!
Ir moterys, tempkit į lauką patrankas,
Nors Valstybės nėra, bet tikiu – gal dar bus,
Nes nevysta subtiliai į Dangų ištiestos rankos...
aizbergas

2008-11-20 08:39:09

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Judy

Sukurta: 2008-11-24 13:16:55

gilu, grazu, tik, kaip jau uzsiminiau, reikia koreguoti paskutine eilute...paskubek:)

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2008-11-20 18:33:08

na , čia tai karo šauklys , nusivylęs taika ir ( Valstybės nemato kažkodėl)... keista .... rašinys šiaip sau,/ gal tik man /

Vartotojas (-a): aizbergas

Sukurta: 2008-11-20 11:00:34

Kol kas dar ne daina, nekelkit niekur:)

Moderatorius (-ė): Ažeras

Sukurta: 2008-11-20 10:54:39

Skaudus ir ir stiprus kūrinys. Manau, kad į dainas tiktų. Jei neprieštarautumei, perkelčiau.