demisezoninis falcetas

Santrauka:
viskam savas laikas...
jau pagela stogais
šiugždena,
suknelių purpurinėm
klostėm –
į veidą balto
porceliano
krankliai falcetais
atsikosti

pakumpęs vėjo sprandas
brukas
metamorfoziškai
į randus
ir karia nerimą
ant rūko,
prie auskaro ties bamba
rangos

o geismas – judesys
po oda,
po porceliano kauke
inkščia,
pirmajam šypsniui
atsiduoda –
pirmajam malonumo
švirkštui

demisezoninė
vienatvė
suknelių purpurinėm
klostėm –
virš skverų, virš alėjų,
gatvių
krankliai falcetais
atsikosti

I.D.
2005, spalis
Irna Labokė

2005-12-19 14:14:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2005-12-20 20:38:40

vienatvė ir suknelių purpurinės
klostės... ? čia viskas - vienuma: ir žodžiai ir jų skambėjimas ir prasmės - visuma gera... :-)

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2005-12-20 09:12:33

" krankliai falcetais
atsikosti"- žaismingai ir kartu muzikaliai.o geismas – judesys
---
" po oda,
po porceliano kauke
inkščia,
pirmajam šypsniui
atsiduoda –
pirmajam malonumo
švirkštui" - erotiškas šilkas per odą iki pašiurpimo...
puikiai kuri ;-)
pasiimu

Vartotojas (-a): Sodininkas

Sukurta: 2005-12-19 22:59:56

Skambus, vaizdingas ir įdomus, toks, kokie man patinka. Tik ko Jūs taip vengiate klasikinės formos? Faktiškai šis puikus eilėraštis greičiausia parašytas klasikine ketureilio forma, tik vėliau "madingai" sulaužytas, sudėliotas aštuonelio strofomis . Tegul ir iškarto. Bet ar tikrai jis nuo to tapo menine prasme tobulesnis? Nepriekaištauju, suprantu, kad mada yra mada. Tačiau viliuosi kada nors iš Tamsos ir klasikinės formos kūrinio sulaukti.