Jau nardo vėtra tarp šakų,
Baltais šilkais aprėdžius sodą.
Atrodo, šiąnakt netenku
Tavęs, nutolusio per gruodą.

O vėtra kaukia vis smarkiau!
O sniego rankos langą glosto.
Mintim nutolstantį šaukiau
Ir šildžiau stiklą savo skruostu.

Tylus beldimas į duris.
Lengvi ir skubūs mano žingsniai.
Ir net prigesęs žiburys
Užsiliepsnoja nuo mūs žvilgsnių.

Bučiuoju vėtroje rankas,
Pabalusius nuo šerkšno plaukus,  
Lyg mažas vaikas. – Na ir kas? –
Lyg būčiau – šimtą metų laukus.

Šį vakarą čia mudu – du.
Sidabro mėnuo tyli – trečias.
O baltas sniegas už langų –
Ankstyvas ir nelauktas svečias.

Jau žiba ašara aky,
O prie blakstienų limpa miegas.
Kažką švelnaus dar pasakyk,
Nes už langų tik baltas sniegas...

2005 08 09