Mamai

1. Žodis tarp durų

Nelauki vasaros –
žiedai pražysta patys.
Nelauk rudens –
nukrinta lapai pačiu laiku.
Nelauki vakaro –
jis tarsi šeimininkas, o ne svečias
ne į duris,
į širdį pasibels,
tik nelaiku.

2. Tyrimų analizė

Prisiminimų nuodais
širdį pagirdai,
laukimų injekcijom
save ramini.

Pykčio dilgėlės
sielą išdilgo,  
pavydo namai -
nykūs, tušti.

Laukimų stotelės
laiko grafikuos
nušvinta raudona
šviesoforo akim.

Kraujas kol teka
ratu į atmintį,  
save – Sizifo akmenį –
rideni, rideni…

3. Receptas

Nedaug pasauly šilumos,
šviesos nedaug yra pasauly, -
tad prisiglauski prie savęs nuogos,
širdim sušildyk ir apšviesk kaip saulė.

Klausyk ne vakaro maldos
ir ne dienos garsų trupėjimo, -
tiktai savęs, savęs vienos,
kol dar dienų žingsniu tylon artėjame.

Jau šuliniai pilni kančios,
o skausmo taurę, rodos, tik pakėlėme.
Nieks nelydės, nieks nesijuoks
ir nepaklaus – gyventi ar suspėjome?

Bėk, eik, jei negali, ropok:
tik taip save pasėjame.