Eini lengvai. Ramus.
Tu niekam neskolingas.
Statei ir sodinai, ir auginai
Namus, medžius, vaikus.
Juose – Žodžius. Ach, pastarieji –
Skauduliais gijo, kad tiesiu stiebu,
Grakščiu šakos linkiu ir lapais nekorėtais,
Pumpurais sodriais, žiedais šiltų spalvų pražystų
Savu laiku!.. Savoj vietoj.
Dabar lengvai eini.
Ir kelias tiesumu tolyn vilioja –
Tu niekam neskolingas.
Lai šunys loja.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-12-18 20:01:43
Taip ir jaučiasi giedra gera nuotaika,spėčiau,kad kažkas labai sušildė Jūsų mintis.Nedažnai taip būna,bet tai gyvenimo perlai,juos reikia kruopščiai surinkti iš gyvenimo dulkių ir saugoti.Bet yra kita bėda - visi perlai nuo laiko blunka...
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-10-26 09:42:22
Jedem das Zeine (Kiekvienam savo). Lai šunys loja.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2008-10-22 21:15:00
Patiko, liko.
Vartotojas (-a): Barbora
Sukurta: 2008-10-22 17:32:39
Grazu labai netgi.... Galėtum mano pakomentuti :D Labai kurybiški .
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2008-10-22 15:00:33
lyg ir atsisveikinimas...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2008-10-22 08:20:16
Paskutinis sakinys labiausiai:)
Anonimas
Sukurta: 2008-10-21 22:30:12
"Eini lengvai. Ramus.
Tu niekam neskolingas."
Visas eilėraštis dvelkia ramybe: juk išeina, kažką palieka. O ramus. Ir turbūt laimingas.
Man patiko.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-10-21 21:40:05
Pabaiga nusako viso eiliuko mintį...