Visko po truputį

Santrauka:
visko po truputį...
Šėtonas, įlipęs į seną pašiūrę,
sunėręs rankas miglon, abejingai žiūri.
Dvelkia degėsiais raudona jo mantija.
Dega kažkas.
------------------------------------------
Gyveni ir įspūdžius renki taip,
kaip kolekcionierius renka pašto ženklus...
------------------------------------------
Kai sulėtėjęs pulsas pagreitėja,
kurį skaičiuoja nežinios ranka,
pagalvoji – patapšnosiu Negandai per petį,
ir vėl bus ramu.
Tik dažnai jos neatpažįstam.
Išvaizdą ji keičia nuolatos.
Bet vis vien mėginam jai atsispirti,
kol ūmai sutinkam savo... mirtį.
------------------------------------------
herbera

2008-10-12 09:17:37

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2009-04-15 12:36:35

...teisingai, žiūrėkime į gyvenimą filosofiškai - jis visoks :)

Vartotojas (-a): Takažolė

Sukurta: 2009-04-15 12:24:03

Patapšnokim Negandai per petį... Puikus poetinis niuansas. Ir gyvenime pritaikomas. Fainai...

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2008-10-13 08:31:35

Nerimo dėl nežinios ir tikėjimo bangomis. Laiko ir patirties subrandinti blyksniai; prasideda tarsi regėjimu, baigiasi lyg ir susitaikymu. Pirmuoju paveikslu ypač vaizdžiai perteikta būsena.
Visų trijų perteikimo būdai skirtingi, todėl, manau, verčiau būtų buvę pateikti kiekvieną atskirai. Bet Autorės valia...