Neišprašyk, aš greit pati išeisiu,
Tik leisk sušilt sugrubusias rankas.
Bridau tarytumei per sapną baisų,
Kai vėtros laužė obelų šakas.
Nebeatstumk, pakurstyki ugnelę,
Kol šiaurvėjis klebena langines.
Paukšteliui vienišam širdužę gelia...
Neišvaryk į šiurpų rudenį manęs.
Jau paskutinis klevo lapas miršta,
Kas jį paglostys, kas užspaus akis?
Kie daug šešėlių! Jų pajuodę pirštai...
O kas man šiltą žodį pasakys?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-11-06 18:21:40
Antrajame stulpelyje ketvirtoje eilutėje vietoje žodžio "šiurpų" skaityti NYKŲ.
Trečiojo stulpelio ketvirtąją eilutę skaityti: PRIE LANGO SLENKA... NIEKS NESULAIKYS.
Anonimas
Sukurta: 2008-10-08 20:03:07
Toks, už dūšios čiupinėjantis...
Ach jei galėčiau tam paskutiniam klevo lapui - dirbtinį kvėpavimą...
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-10-08 15:32:35
Labai ačiū Jums, kad priėmėte, neatstūmėte...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2008-10-08 15:26:17
labai jausmingas, puikus
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2008-10-08 14:15:11
Lyriška, švelnu.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-10-08 12:34:58
Ačiū visiems. Labai atsiprašau už klaidą: trečio stulpelio trečiojoje eilutėje turi būti "KIEK daug šešėlių!"
Anonimas
Sukurta: 2008-10-08 12:28:19
Dėkui, gražus kurinys , liečia širdį.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-10-08 11:04:23
Raiška - daininga.
Turinys - nieko nauja .
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-10-08 09:59:02
Kas pasakys, kad Lietuvoje DAINIŲ nelikę... Jei man kada tektų šį nuostabų eilėraštį dainuot, aš tik iš II posmo išmesčiau žodelį "šiurpų" ir truputį pamąstyčiau ties paskutine eilute. Man joje norisi kažkokio šviežio posūkio, bet į mėgstamus jau seguosi.