Slegiantis mirštančios saulės miražas,
pasislėpęs už praeities stereotipų,
kartu su vienatvės nepamirštu jausmu
kelia aukščiau kasdienybės normų.
Ir tik maža riba prieš aklavietę,
kur pamesti visi STOP ženklai,
leidžia nors trumpam atsikvėpti,
palikti rutiną pokalbiams su ironija,
kuri šypsosi visuomet atvirai.
Lygiai taip pat išdalijamos paslaptys
kiekvienam po saujelę,
kiekvienam po tiek pat,
kad nepasiliktų runeniškos nuotaikos
mūsų namuose,
kur darbų galerijos nyksta kampuose…
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-09-26 11:41:56
Kažkas yra...
Vartotojas (-a): Neko_me
Sukurta: 2008-09-17 21:32:41
hmm gal.. pasakykite tuomet ką
Vartotojas (-a): sussana
Sukurta: 2008-09-17 21:12:32
o man kažką priminė..?
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2008-09-15 23:31:12
Ir aš prisijungiu prie Ramunės linkėjimų :)
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2008-09-14 11:19:32
Sunkokai skaitosi.
Vartotojas (-a): Žlėja
Sukurta: 2008-09-14 01:51:38
Ach, kaip žavu..
Anonimas
Sukurta: 2008-09-13 20:28:49
Labai sudėtingas skaityti, tačiau gražūs įvaizdžiai, originalu. man pritrūko vientiso ritmo, kažkokio jungiančio skambesio, todėl pajutau dirbtinumą.