monologas

Santrauka:
eilėraštis proza ar proza eilėraščiu
Nesuvaldžiau... Nebesusivaldžiau.
Teko [nu] tūpti ant pliko plytelių grindinio –
nušalau basas pėdas –
o sparnus pataisys tik rytdienai.
Meistrai jau išėję namo...
Pas žmonas su vaikais.
Pas šiltus vakarus.
Pas laikraščių vartymą dėl vartymo.
...........................................................
Sparnų nėra.
Nebepakilsiu šiandien.
Pravirkau iš netikėtumo.
Pravirkau visko,
kas staiga krito su manim iš aukštų
svaigių padangių į
pilku cementu padabintą
vakarą...
Apraudojau tai, kas dužo.
Kas nesurenkama. Nesulipdoma.
...........................................................

Net ir geriausiam pilotui pasitaiko,
O aš?
Ko aš tikėjausi?
Tik prieš savaitę gavau sparnus –
Negalėjau sau leisti taip aukštai kilti...
jūraužlango

2005-12-01 20:38:52

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): ančių virkdytoja

Sukurta: 2005-12-03 21:20:02

Na man tai daugtaškiai tik vizuali priemonė, kažkiek nea.. ; ) bet mintis labai žmogiška ..

Anonimas

Sukurta: 2005-12-02 09:14:33

šitą "PAS" eilėraštyje aš atleidžiu:)
kažkas šilto....šuniškai žmogiškas prisirišimas:)

"Vartyti laikraščius tam, kad vartytum" - nuobodi proza:(

:

Sukurta: 2005-12-02 00:11:43

Kiek užkliuvo daugtaškiai bei brūkšneliai, nes paprastai jie išskiriami tarpais, bet palikau kaip yra, mat akivaizdu, jog kūrinukas turi savotišką "schemą", vaizdinę struktūrą.

Neblogas kūrinukas. Turi struktūrą, bet galima būtų su tuo dar padirbėt, kad ji įgautų didesnį prasminį atspalvį. Mintis gera. Sėkmės rašant ;) Lauksiu kitų kūrinių.