Nuostabiam rudeniui [Ačiū…]

Santrauka:
Kai ruduo atneša nuostabius jausmus, kurių nenori pripažinti...
tiek šilumos
išplaukusios
tik iš manęs
dar nebuvo

tiek šilumos
nedovanojai
niekada tik
man vienai

tiek šilumos
dar nebuvo
net mūsų
bendravime

tiek šilumos
dar nejaučiau
nes tu visad
skaudinai

tiek šilumos
nebuvo aplink
pražydusios
gėlėmis

tiek šilumos
džiaugsme
pirštų galais
palietus  tave

tiek šilumos
panirus į
tavo sukurtas
gėrybes

tiek šilumos
dabar tau
dovanoju
už meilę
[kurią atnešei
man –
ačiū…]
Izabelė Terhoven

2005-11-26 22:59:11

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Sodininkas

Sukurta: 2005-11-27 19:38:53

Dirbtinokas. Nuobodžiai besikartojančios pirmosios strofų eilutės neparyškina, o prislopina kūrinėlio prasminę ir jausminę išraišką:-)