eilėraštis

Į šitą miestą eiti reik sutemus,
Naktis įžūliai laižo kojas.
Cypia bromuose po dvyliktos pelenės.
Tamsoj šis miestas degantis poruojas.

Nėra čia jūrų, upės vangiai teka,
Rašytojai, paskutines plunksnas pametę,
Barų, mergų ir rojaus ieško.
Tik rojus tas seniai numojęs jųjų miestui.

Numauna kojines, apatinius, batus.
Nuogas erdvėj šitoj - kilnus, gajus,
O miestas pjausto elektros laidus
Ir katės miaukia: bus kaip bus

Yra šitam mieste taisyklė –
Draugas tas, kuris baidyklė
Degtinę pila į nasrus .
Ir jau nebesvarbu, jei auštant nieko nebebus.

Tiktai ryte šio miesto kūdikių verksmai pratrūks.
Baidyklės nyks su aidu tilstančiu: alus alus...
Išeis į kiemą moterys, atgulę vyrai rys akim šlaunis,
Duš indai namuose, tarp jų vėliau mylėsis.
Miauks katės ant stogų, kad miestas šis pelėsiais,
O miestas šitas dieną apsiniaukęs, liūdnas jaučias,
Kaip jaučiasi pelenės, pramerkusios akis į nekaltybės šauksmą.
Katrel

2008-07-30 07:27:08

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2008-07-31 15:50:24

kažkaip paskutinė strofa pritempta manau.
pats eilius jau savotiškai užsibaigia žodžiais "jei auštant nieko nebebus"