ir trečią naktį pagaliau
spynose sudygo
raktai
- - -
šimtus tūkstančių kartų krūtinėn mušiau
it pieninį dantį kišenėj atradus sena prostitutė,
bet dabar laikas jau gimt ir gimdyti iš naujo,
kolei vėjas dar varo miegoti upes.

Pirmas paveikslas. Moteriai, mirusiai po gimdymo.

stovi prie savo karsto viena,
nužudyta pirmo vaiko verksmo,
ir niūniuoji lopšinę vienai iš dvynukių -

mirčiai. ji guli šalia tavęs
su vilkdalgių žiedu tarp lūpų,
gilių karoliais ir veršiuko
akim delnuose.

miegok, mažyte, miegok,
rytas aušta už kalno...
- -
artimieji tyli ir stebi,
kol prieš išeidama
tykiai renki apgamus
nuo dukters kūno.

Antras paveikslas. Natiurmortas.

sapnuose senas girtuoklis
karia savo šunį po tiltu
rytinio smogo kilpoj

kai šlapia prostitutė
pakyla lyg saulė
ir nusideda

tū - tū - tū

traukinys virš galvos dunda
rūką sklaidydamas -
ir daryk žmogus gerą darbą

Trečias paveikslas. Autoportretas

kada akmenys lydos į lietų
o virš miško - sutinęs dangus
noris būt bet vis reikia į priekį:
kopt į kalnus ir versti lapus

būna rašalą pakeičia kraujas -
reikia mirt kad gimdytum tėvus
reikia Dievą paimt už parankės
ir nuvest išsiskalbti sapnus

kada žaizdos kraujuoja ir plinta
man žemėlapiu kūnas tebus
nes paklysti tarp kelio ir tako
gali poetas - to nemoka tik vargšas žmogus
-