Vaikela, paklausyk

Šv. Jonā rytū žiūriu, kad manā tėvų gryčiās palubėj, užpečky - pernykščių žalalių pundeliais nukabinėta, numazgyta. Nukabinu, surankioju visas - ir metu duonkepen krosnin, raikia ait naujų pririnkt.
Stveriu na kaptūrā balaninį kašelį ir lakiu Šimėnā pievan. Jų sādybaj tai jau keliasdešimt metų niekas negyvena - viskas kiečiais, dilgelam ir apvyniais užgriuvy užvirty, trabos durys perpuvy –niekas nebevaikštā, sakā, paskutinis anūkas kur tai Ispanijaj pradingā.
A graži, atsimenu, buvā sodyba, saldūnes obelys lig žemēs šakas linkē, sodā gali šaltinis gurgenā. Gonkasna tai vis švintadieniais jaunimas su armoniku klegendavā.
Išeinu pievan. Vingiorykštēs salsvumu muša, raktažalas pačiam geltanumi. Žiūriu gi -senosios Šimėnenēs skarelā baltuoja, puplaiškius palei pievas kraštų skina.
-Labas, dedenyt, ar jau laikas janāžalas skint?
-Laikas, vaikela, laikas, ā kam tau jau jų teip prisireikē.
-Ai dedenyt, skrandį maudžia ir maudžia, stuburas sustingis ir teip koks liūdnumas neatstoja, sakā, depresija. Girdėjau, janažalas na šitų ligų...
-Vaikela, paklausyk. Ne teip tu gyveni, tai ir ligās puola. Atvažiuoji, išlipi iš mašinas visa susirietus, susitraukus, binzinu pasmirdus ir vis skubi, dejuoji, kad laikā neturi. A atsimeni, kai studentē buvai? Atvažiuodavai plentu iš Vilniaus, išlipdavai prie Kuliānių posūkē ir paežeri pavirinčiais basa pareidavai. Ir žemagį pievaj nusiskindavai, ir Virintuos miestā dulkes nuplaudavai, ir Pušies kalni už sava protevius maldelį sukalbėdavai.
-A ku tu, vaikela, girdėjau, dabar valgai? Prisiperki ti kakių bananų ir ananasų. Ne mūsų čia, vaikela, valgis. Saka, juos nigeriai tik valgą, takie žmonės,kurie krakadylų nebiją, kurie nei sėja, nei pjauna, tik na medžių nusiskina ir gyvena. A tu - prisirps tėva sodi vyšnias, inlipk pačion viršūnen, tinai arčiau saulas -pačias juodžiausias ir gardžiausias, priskink, pati valgyk ir miestan sava vaikam parvežk. Paskui, žinau, jūsų kiemi trešnes tokias sultingas nokdava, ko tau jų neprisiskint. A kai rugius in Medukšna kalna pradės pjaut, inlįsk Pamajakes krūmų avietynan...
-Ir da girdėjau, dukrela, švintom dienom ne teip, kaip reikia, gyveni. Saka ti kokius jaunų žmanių popierius apie labai svarbius žmones prirašytus tikrini tikrini, ligi tu už juos visus razumnesnę būtum. Švintoj dienoj, vaikela, raikia nusižemint ir par pati vidudenį su Dievu kalbėtis. Nuveik bažnyčian, par pačių Sumų Pakylėjimi atsklaupk ir melskis už savi pačių, už vaikus sava ir už tuos, kurie jau palika šitų Žemelį. A tadu ir šv. Joni rinktas žalalas padės.
Pakeliu galvą. Mana kašela jau pilna vingiorykščių, gysločių, janažalių. Visoj pievaj kiek akys užmata aš vienui viena...
Karilė

2008-06-30 20:52:48

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2009-01-31 13:30:11

O gali būti raštas kaip prinokusi iki juodumo vyšnia...Dėkui, buvo laabai skanu.Beje, Tu man apie Virintą patari rašyti.Ką daryti, kad širdyje tik vienai upei buvo vietos? Su amžium daug kas susiaurėja, užkalkėja.Manyje tik žemaitiški likučiai- nei ten esu laukiama, nei Aukštaitijos iki sklidinai prisipildžiu, nes esu pirmos eilės perbėgėlė.Uošvis, amžiną Jam atilsį, kažkada pasakė tikriausiai nelietuvišką žodį "perekulščikas" tokiems nupuolusiems nuo savo genties vargšams apibūdinti.

Moderatorius (-ė): Karilė

Sukurta: 2008-09-28 15:44:28

Ačiū už pastabas.
Aš ne iš pačios iš pa Utenas. Mano uteniškė tarmė niveliuojasi su širvintiške, todėl Jums, uteniškei, ir atrodo, kad ne pilnas tarmės užpildas.

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2008-09-27 16:52:04

Perskaičiau kartą,bet reikėtų dar ir dar.Gražu,tačiau dar ir dar perskaičius atrasčiau žodžių, kurie reikalauja tarmiškumo:pvz pakeliu galvą-galvų,dienoj-denoj,žmonės-žmonęs ir t.t.
Nesupykit- aš irgi aukštaitę iš pą Utenąs.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2008-08-27 09:44:09

Skaičiau ne pirmąkart... Labai patiko.
Turtingas tarmės žodynas, tradiciškumo išryškinimas per vertingus pamokymus, patarimus tiesiog gyvai tarpsta (ir prasmingai) labai šiltame tekste, nors ta paskutinė eilutė - Visoj pievaj kiek akys užmata aš vienui viena... ir palieka, vis dėlto, liūdesiuką... Gal dėl to, kad tai tik prisiminimai...

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2008-08-26 20:58:09

atsigavo širdis...

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2008-07-08 18:22:30

Jau esu skaitęs. Bet rengiuos dar kartą perskaityt. O gal ne tik kartą, bet iki tol, kal tie " kai kurie" žodžiai bus lyg mano

Vartotojas (-a): Algimantas

Sukurta: 2008-07-01 21:40:47

Kaptūras, tai toks įrenginys dūmams iš duonkepės į kaminą suleisti. o tas kašelis iš karnų pintas...Ant to kaptūra yra sudėti viskas, kas reikalinga duonkepės priežiūrai ir dar daug kas. Ar teisybę sakau?

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2008-07-01 09:57:53

...gražia sodria kalba ...tarmiškai puikiai...šiltas kūrinys...patiko...

Vartotojas (-a): Algimantas

Sukurta: 2008-07-01 00:14:30

Kažin, per kiek laiko prie kitos tarmės priprantama,tikriausiai niekada, prieš trisdešimt metų pirmą kartą Aukštaitijon atvykau, žmona su savo mama kalbėjo, nieko nesupratau, dabar skaitau laisvai,ką tokio nuostabaus Karilė parašė ir viską suprantu, deja tikriausiai parašyti nieko nepavyktų. Laimingi tie kurie dar savo gimtųjų tarmių neužmiršę...Rašykit, o mes skaitysim ir grožėsimės. Galima gal ir pastoviai kokį tarmių skyrelį svetainėje įkurti...Deja aš pats esu iš ,,Lietuvos"kilęs, kaip kažkada, maža būdama, dukra išsireiškė ir tarmę savo jau pamiršęs...O jūs turite dar tą dovaną, tai ir dalinkitės, o mes skaitysim...

Vartotojas (-a): paguodos giesmė

Sukurta: 2008-06-30 23:06:35

Gražus, šiltas, sklandžiai parašytas. Labai:)

Moderatorius (-ė): Ažeras

Sukurta: 2008-06-30 22:52:26

Linkiu galvų. Žodžių nebeliką, išeja pasvaikščiat. Tokiu šilimu padvelkę, kad rodžias gimtuos kraštuos būč pabuvojis.

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2008-06-30 22:20:12

oi, koks grožis - pilna kašela :)

Vartotojas (-a): kartoninis_lapelis

Sukurta: 2008-06-30 22:05:23

Net šyptelėjau. :) Priglaudžiu. :)

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2008-06-30 21:02:25

Nuostabu! Gaila, jau esu primiršusi savo aukštaitišką tarmę...:)