Kaip ligotam prilieti kaktą,
Taip ir man ant galvos,
Dieve, šiąnakt uždėki ranką,
Kad nuslūgčiau it jūra
Ir kiekvienas basom
Pereit galėtų,
Tartum žydinčią pievą,
Kad nubustų kišenėse mūzos
(Juk dabar net ausys nekyšo)
Ir sidabro kastuvais
Vikriai mosuodamos
Užkastų širdy
Karo kirvį.
Arba kvėptelki man
Ramumu.
Ne migdolais ar rožių žiedais,
Tik asfaltu šlapiu,
Tik rasotais berniuko delnais.

O kas būtų, jei buitiškai
Paprašyčiau tik bilieto?
Vienon pusėn.
Nebūtinai į viršų.