1 Scena [ 1 Veiksmas]

(Durys. Vienoje jų pusėje stovi JIS, kitoje - JI. Jie nežino, kad juos kiria tik 2 centimetrų storiu medinė lenta - Durys. Jie myli vienas kitą, tačiau nei vienas nedrįsta to pripažinti, bijo būti atstumti...)


JI: (Jam (mintyse)         - Sustink, ir aš natom pravirksiu.
                                   Jomis dažysiu kelią, plytų sienas,
                                   Sustok, pečius tau debesim apvilksiu,
                                   Ir žalias dangus visada bus giedras

JIS: (Jai (mintyse)        - Ar tu gali papuošti pirštais mano sielą?
                                   Aš tai galiu...Lietus po kojom šoka valsą.
                                   Ar dėl manęs gali užmiršti miegą?
                                   Juodai - baltai dažytą sapną...

JI: (Jam (mintyse)           - Bet kaip išdrįsti? Pasakyk, mano žmogau
JIS: (Jai (mintyse)          - Žinau, kad nesakysi man "myliu"...
JI: (Jam (mintyse)          - Kaip pirmą žingsnį žengti, patark, prašau
JIS: (Jai (mintyse)          - Ir tik iš tolo į Tave žvelgiu...

(Mergina prideda ranką prie durų, kitoje jų pusėje vaikinas daro tą patį. Jie arti vienas kito, skiria tik šios grublėtos durys.)

   JIS ir JI: (mintyse)        -Ir nebebūsim niekada kartu-

TYLA---------

(Vaikino akyse sublizga ašara, nurieda skruostu, jis nuleidžia delną nuo durų, apsisuka, nueina, tolyn į tamsą, jo nematyti-Mergina staiga sustingsta, ji kažką pajuto, kažką šilto, artimo, tačiau šis jausmas po akimirkos išblėso (jis jau nuėjo)).

[2 veiksmas]

(Durys. Vienoje jų pusėje stovi mergina, ir delnu liečia grublėtą durų paviršių, kitoje pusėje tuščia - tamsa.)