Ir vėl tarp manęs ir ligonio stovi Ji.
Matau Ją gęstančiame žvilgsnyje.
Girdžiu trinkančiame alsavime.
Jausdama Jos buvimą, pradedu nervintis.
Darau viską, kas įmanoma ir neįmanoma,
Bet Ji nesitraukia.
Kai padėti nebegaliu niekuo,
Pradedu melstis pačiam geriausiam Dievui:
„Padėk šitam žmogui, prašau, –
Tu gali viską“.

Kardiografas pradeda brėžti tiesią liniją.
Ir vėl laimėjo Ji.
Sveikinimų nebus,
Tik labai daug gėlių...