SENIS IR KATINAS

Santrauka:
x x x <> x x x
Juodas katinas širdį šildo,
Skausmą senio keliuose tildo.
Tyliai murkia, tarytum klausia:

Ką veblena sodo kaliausė,
Kam vėl skamba varpai bažnyčos,
Ko dejuoja sienojai gryčios,
Kur taip skuba vasaros dienos
Basnirčiom per rugpjūčio rugienas?

Senis glosto katino nugarą,
Iš stiklinės alučio nugeria,
Guodžia murkiantį padarą švelnų,
Atsakydamas į klausimus delnu...

Katinas lyžteli ranką senolio,
Prisimerkęs pažvelgia į tolį,
Patogiau susirango ir tyliai
Meiliai murkteli seniui: „Myliu!\"
Sodininkas

2005-11-12 11:47:49

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Sibilė

Sukurta: 2005-11-12 21:54:00

Dieve, kaip gerai, kad yra padarėlis, kuris senam žmogui dar gali išmurkti "myliu"- ar daug kas iš mūsų pasakytumėm tai senoliui nuoširdžiai? o juk mes- žmonės...

Vartotojas (-a): Irna Labokė

Sukurta: 2005-11-12 20:38:24

Noriu tokio katino :)))) Mielas, žaismingas eilėraštis. Šypt:)

Vartotojas (-a): vila

Sukurta: 2005-11-12 17:00:25

...nuo kada kaliausės rašo pusėtinus eiliukus? Gal dar ne kaliausės?