Ąžuolas

Triokš keberiokšt nuvirto senyvas ąžuolas, tik suaimanavo širdingai ir nutilo. O kiek metelių jis, girių išminčius, žaliavo. Gal kokį  šimtą žiemų išstovėjo, net pūgoms nepasidavė, o dabar papūtęs stipresnis šiaurys parklupdė visam žilabarzdį.
  O kiek draugų jis turėjo? Ant pirštų nesuskaičiuosi: nuo laukinės putpelės, iki laukinio šuns, apraudančio savo sopantį kailį, kurio negailėjo padykusio vaikėzo šatra. Atskrisdavo pas ąžuolą ir diddysis apuokas. Pritūpdavo naktį ant šakos ir garsiai suūkdavo į ausį, kad kaskart ąžuolas išsigąsdavo. Bet mylėjo jis apuoką, mėgdavo su juo pakalbėt, vėsią, gaivią naktį stebėti žvaigždes. O dabar plunksnočius liks vienas ir ūbaus naktimis graudulingą dainą. Ir didžioji miegapėlė, šiltai miegojusi šimtamečio šakose turės apleisti pirmuosius ir vienintelius savo namelius.
  Pajutęs drebėjimą ir stogo virš galvos brakštelėjimą, sukruto ežiukas. Kas čia daros? Kas čia daros? Ko gi žemelė pyksta, svyruoja? Išsiropštęs iš samanų patalo ežys suprato- prarado draugą- priglaudė žemelė. Pabiro ežiukui ašaros kaip pupos, liūdna pasidarė..
  Tik sušnarėjo visos kertės - tai miško gyventojai susirinko pasakyti paskutinįjį,, ate''. Kaip jie visi sriūbavo ir daugelis gailėjosi, kad niekada ąžuolui nėra pasakę, ką jam jaučia, nėra kaip reikiant padėkoję už patarimus, už visa suteiktą gera.
  Ežiukas nedrąsiai prisiartino prie išvirtusio medžio šaknų, pabraukė šlapia nosyte per sudžiūvusius, po žiemos likusius lapus. Ir ką gi jis pamatė? Ogi čia slepiasi ąžuolo sūnelis, laibas daigelis, toks mažutėlis, gležnutėlis. Nudžiugo miško gyventojai ir nutarė rūpintis mažuoju medeliu, kad išaugtų stiprus, galingas kaip kadaise buvo jo tėvas. Pažadą ištesėjo- užaugino drūtą medį- šakos dangų rėmė, lapai tarsi koks skėtis saugojo nuo lietaus. Džiaugės visi ąžuoliuku, džiaugės ir ąžuoliukas draugais, tik stiebės į viršų, gėrė saulės spindulius godžiai, žaliavo, džiaugėsi kiekviena akimirka, bet praeis daugel metų, kol jis prilygs tėvui, kol patį priglaus žemė ir jo atžala pratęs didingiausių miško galiūnų kartą.
fantasy

2008-05-07 15:10:33

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2008-05-13 13:50:11

gražu

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2008-05-09 00:26:55

taip, mintis tikrai gera, tačau vaikams skaityti, gal per sunkokas, nuobodokas. Ta prasme, vaikams reikėtų pateikti lengviau, žaismingiau. Šiaip kūrinys tikrai mielas...

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2008-05-07 22:14:15

gyvybės tąsa
tema gera
raiškai trūksta įtaigumo, vaikai mėgsta trumpesnius sakinius

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2008-05-07 20:15:22

...Oi, kokia miela pasakaitė...ėvelni, graži ir pamokanti...