Paniekintoj tyloj suglumusi karta
Baimingai jaučia, kaip jauni artėja.
Jų norisi paklaust, kokia spalva
Tapys paveikslą savo jubiliejaus.
Ak, dieve amžinas, kodėl staiga
Tu man kuždi: juoda juoda juoda?
Iš mūsų meilės kasdieninio sodo
Auginom švelniai šlamančius medžius,
O jiems ta meilė banali atrodo,
Nes patys tik šakom praaugo mus.
Pabrendęs vaike – tai tikra bėda,
Kad pavėluotai tu suprasi, kur klaida...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-04-22 09:51:51
Tas nerimas dėl juodosios pusės ar požiūris labai įtaigiai ir vaizdžiai išreikštas; skambus rimas ir ritmas.
Pabrendęs vaike – tai tikra bėda,
Kad pavėluotai tu suprasi, kur klaida... - išmintingas moralas, pastebėjimas... kokias spalvas bematytum...
Prasmingai.
Anonimas
Sukurta: 2008-04-21 22:10:29
Yra išminties. Laikas sustato viską į savo vietas.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-04-21 18:53:11
yra išminties... reiškia turi ir meilės... :)
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2008-04-21 18:10:29
kažkaip moderatoriaus pamąstymas, kurį sukėlė įrašas man neįdomus -tuo labiau,kad mano ir šio laiko jaunimo jis lyginti nekompetentingas ( net užplanuotas tada nebuvo). Bet va noras neigti viską,ką bepasakyčiau -lieka.
Tai mano praktinis pastebėjimas, " matymas" - jis toks, koks yra.