Kai lauki

Išbrauki mane iš saulėlydžio,
iš horizonto išbrauki,
kai vakaras tyliai atsėlina
ir tu suartėjimo lauki;

kai ieškai manęs – nepamiršto,
tik pamesto netikėtai,
ištremki mane į atmintį –
kad vėl prisiminti galėtum...
gulbinas

2008-04-09 11:03:05

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): shakida

Sukurta: 2008-04-21 00:20:45

iš kur šitiek ugnies liūdesiui, Vikorai ? :)

Anonimas

Sukurta: 2008-04-20 19:23:41

kai vakaras tyliai atselina/ ir tu suartejimo lauki
nuostabi minties darna, skiemenu skaiciaus apgalvojimas ir visa kita.

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2008-04-11 20:21:55

"ištremki mane į atmintį –
kad vėl prisiminti galėtum..."

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2008-04-10 21:20:20

čia gyvanašlėm ? :) graudžiai gražus

Anonimas

Sukurta: 2008-04-09 21:53:59

:) gražu... jausminga.

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2008-04-09 21:13:55

o gal įrašo į saulėtekį, kuris linkęs daug ką priminti be ištrėmimų...
bet išsitemiam patys - lyg dėsnis.

Vartotojas (-a): fizrukė

Sukurta: 2008-04-09 15:58:44

Jausmų tremtis laukinė... :)

Vartotojas (-a): Prietranka

Sukurta: 2008-04-09 13:45:05

primena Hamletišką sielos maištą... :)
žavu ;)

Vartotojas (-a): Sairusas

Sukurta: 2008-04-09 12:55:56

Nenoriu grįžt, bet nenoriu būt ir pamirštas:)

Vartotojas (-a): kielė

Sukurta: 2008-04-09 12:17:46

...tarsi braškinis lūpdažis - saldus buvo, bet pametei, vis pasigendi, o kito tokio nerandi...