Toks jau tas KAZIUKAS

Gal sugedo vaizdajuostė mano?
Įpratau, kad ryte žvilgsnis ganos
Kiaurai lango stiklą praėjęs.
Ganiava ši gal kiek sulėtėjus:
Kol sausi dar kavos milteliai
Tik kutena kavos puodelį,
Leidžiu sau atsimerkti į kiemą.
Nieko keisto. Jau sykį ne vieną
Taip pažadinau miegančią mintį.
Šįryt teko labai nusivilti:
Pavasariuos tikėjaus nubusti,
O čia še tau – sniego pripustė.
Drįsčiau į KAZIUKĄ šiųmetį
Kreiptis tiesiog: „Besarmati,...“
Besparnis angelas

2008-03-05 07:34:31

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Algimantas

Sukurta: 2008-03-06 23:27:05

...nekaltas tas - KAZIUKAS - tikriausiai aplinka kalta...O parašyta angeliškai ir įtikinamai...Gražu...

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2008-03-05 16:03:11

Auitorės stilius ir matymo "kampas"- nepakartojami, individualūs. Subtili, taiklių metaforų kalba. tai sentimentalu ar lyriška, tai mirk iš juoko, pasidavus tam žvigsniui....

Vartotojas (-a): fizrukė

Sukurta: 2008-03-05 10:04:05

Linksmas, žaismingas ir mielas... Angeliuko Kaziukas. :)

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2008-03-05 09:04:52

Turbūt išgirdo Tave tas besarmatis.
Viršum Naujininkų saulė, o sniegas vandeniu virsta.
Žvelgiu viršum, bandydamas surasti vyturį... Bet kol kas matau dar tik angelą.
Sėkmės, tik, žinoma, ne danguje, o po Aukštaitiją giedant... O ryto nusivylimą keisk saulėtos dienos džiaugsmu.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2008-03-05 08:12:44

Pastebėjimais, pamąstymais ir būsenos, ir netikėtumo išraiška. Gyvas pasakojimas su nuotaikinga pabaiga:)

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2008-03-05 07:50:59

Leidžiu sau atsimerkti į kiemą ---- graži mintis. Ir nuotaika tiko tam "Besarmačiui":)