Taip būna, kai perskeli žodį perpus,
Bet išteka melas ir dūmai
Ir perrašo vaidmenis girtas dangus –
Karaliai ant kelių pargriūna
Bei meldžia vargdienių sugriauti pilis,
Nuplauti randuotą šventumą,
Bet vėl jie pakyla, tik dar juodesni...
Taip būna, juk tu žinai, būna.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2008-03-22 16:47:45
fainai cia;Ir perrašo vaidmenis girtas dangus ;
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-03-05 16:42:21
sutinku, "egzistencialistiškai" :))). Nuplaunami randai, bet nepanaikinti jų. Kartais atgyja dar skaudžiau... kaip ir gyvenimas, ne visada geriausias būdas jame- prisitaikymas. Taip supratau, taip priėmiau.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-03-05 16:40:42
taip,
kartais gyvenime
"būna tai,ko nebūna".
:)
Vartotojas (-a): Karsanata
Sukurta: 2008-03-04 10:07:39
Man, taip pat labai grazus.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-03-03 19:24:38
Labai gražus.
Ir smagu, kad jau ir karaliumi nenoriu būti...
Sėkmės.l
Anonimas
Sukurta: 2008-03-03 16:40:02
Antrinu Ramunei. Pavadinimas užgožia tekstą. Deja. Pats darbas tvarkingas, aiškus, bet ne itin patrauklus. Sėkmės!
Anonimas
Sukurta: 2008-03-03 15:12:52
Kada jau žodis perskeltas perpus -
Reiks lįst į kanapes arba krapus.
Pilis ir karalius nuversim per šventes,
Tegul tiktai Princesė sako: Yes!!!
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-03-03 12:49:25
...lakoniškai įtaigiai ir puikiai...labai patiko...
Anonimas
Sukurta: 2008-03-03 11:17:45
Aistringa ir įtikinama.