Santrauka:
myliu jį, gyvatę
tik tu gali numesti, kad prikeltum
supjaustyti ir vėl susidėlioti
paliept irkluot lengvai šiaudinę valtį
pro vėjo čaižią frazę: „baik, beprote“
tavęs dugne aš lauksiu, kol pašėlę
sudužusių laivų supyks skenduoliai
jiems išdainuosiu neliūdniausią trelę
apie mažytės vergės meilės guolį
apie akis, kurių geluonis gėlė
lig išnaktų pulsuojančių verdiktais
tik tu žinai, ką žino vergės vėlė
tik tu gali pažadint, kad užmigčiau
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tylinti
Sukurta: 2008-03-02 23:37:04
tik tu gali numesti, kad prikeltum...- geriausia eilutė :)
Anonimas
Sukurta: 2008-03-01 23:00:18
Labai gražus eilėrštis, įtraukiantis į visas aprašytas mintis, kurios suderintos lyg natos, sėkmės:}
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2008-03-01 22:21:12
Negaliu nepritarti garbių moterų "trijulės" nuomonėms. Nenorėdamas pakartoti jų minčių, tepasakysiu:
nors negirdėjote, bet aš, dar nebaigęs skaityti šio man labai patikusio kūrinėlio, mintyse pradėjau garsiai ploti, linkėdamas Jums sėkmės gyvenime ir kūryboje, Ema :)
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2008-03-01 22:16:01
Patiko. Daug vaizdų sukėlė - smagu buvo plaukt.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-03-01 20:30:55
žavūs priešpastatymai
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-03-01 19:40:24
Aštriai jausmingas, suprantamas... išgyvenimas, kalba.