turėjo skroblinį skudutį
vienui vieną
turėjo kelią dulkiną ir kelio vingį
žiūrėti kaip pareina

reikšmėms paskudučiuoti turėjo lūpas
dabar ir visados

balso neturėjo
vaikų dar susilauksime galvojo
nei arklio nei ožkos
nei kašaloto
o kam

ir laiko neturėjo – reikėjo laukti
stipriai reikėjo pūst skudutį
kad sugrįžtų
dabar pareitų kad

brandino vieškelis laukimą skardžiabalsį
dulkėjo laikas
kimo saulė
noko lietūs
ir išlėkė į vieškelį skudučio siela  

kai ėjo jis per kelio vingį