Plaukant santykiais

Turėjimas - ir vėl tik lėkimas
Toks kad nejauti tolstančių šypsnių
Tas krutėjimas - laiko tirpimas
Blyksnis, blyksnis - ant sniego ištykštu

Vėl trupėjimas - dienos suskyla
Į kartojimą - ciklai apkarto
Nusišnypčiu ir vėjas pakyla
Atsikvėpsiu ant slenkančio kranto

Šokinėjimas - ten ir į pradžią
Porcelianas nuo "reikia" pagelto
Senas ąžuolas - ledo kirtimas
Vėl į gylį - vėl nejaučiant laiko

Ir lyg laiko, lyg trauko, lyg spaudžia
Iš kažkur išrėpliojusi laumė
Kai prabrėškę varpai svaigiai gaudžia
Nusipurtau žinojimo lažą
Toltik

2008-01-29 09:09:02

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Toltik

Sukurta: 2008-01-30 08:33:55

jo man irgi patiko ;)
o kas gi čia sugalvojo ištaisyti "ąržuolą" į "ąžuolą"? Tas žodis toks buvo įdėtas ne šiaip, ne klaida ten gi buvo.. Taip senoviškai lietuviai sakydavo.. ne taip seniai - tik prieš šimtmetį.. tas žodis mesdavo per laikmetį.. Nu bet ištaisėt tai ištaisėt, tiekto.. Nesvarbu visa tai.. Džiaugsmo visiems :)))

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2008-01-29 19:46:51

Ypač paskutinis posmas patiko: toks metaforomis stiprus...

Vartotojas (-a): Raktažolė

Sukurta: 2008-01-29 19:17:01

O man patiko. Geras kūrinys. Originalus, kiek ironiškas, kiek primenantis išpažintį. Gyvas kalbėjimas vaizdais. Ir pavadinimas "kabinantis".