Santrauka:
aistros (tarkime - džiazui) sudegina... bet gal ir gerai?
tas saksafono raudantis
pasažas
lyg nuojauta
taip skaudžiai maudžianti –
giliai
many
jaučiu, kaip mylimiausias
tavo blue devils
džiazas
tampa gyvenimu
ugny
kuri lėtai lėtai
tave sudegins
nepastebėsi
besikeičiančio peizažo
ir kad aplinkui
vis veidai kiti
o tavo pirštais
jau šlubuojančio pasažo
klausausi tiktai aš –
aplodismentai praeity
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
:
Sukurta: 2005-10-05 21:28:26
tikras gerbėjas vėliau
natų nebeseka
gardžiuojas tuo,
ką muzika jau davė
gyvena buvusia svaiga:)
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2005-10-05 13:07:07
Nors nesu džiazo gerbėjas, bet eilėraštis, kupinas švelnių sentimentų praeičiai, sujaudino mano "žilstančią" sielą ir "šlubuojančią" širdį, ypač paskutinysis posmas, artimas ne tik su muzika susijusiems žmonėms. Ačiū, gerbiama Irna už šį kurinėlį ir už...Lauksiu ateinant į sodą, kol jo nenusiaubė šalnos...