Kaip aš noriu,
Viešpatie, kaip noriu
Prieš Tave suklupti ir tylėt.
O po to pravirkt iš skausmo -
Šalta upe išsiliet...
Nuplauti kojas raudančių varguolių
Ir išvelėti kūdikio palas,
Net nežinau, nuo ko taip diegia-
Juk nuodėmių - viena, kita....
Žinau, jog Tu suprasi ir be žodžių,
Bet prieš save suklupti dar turiu.
Atleisti sau - sunkiausias darbas,
Lyg basas eitum stiklo šukių keliu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2008-01-10 23:19:01
Pavergė nuoširdumu :)
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-01-10 20:23:05
lyg einu basas
per kelią šukėm klotą
išgirdęs norą
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2008-01-10 19:47:24
Dvelkia nuoširdumu ir akmenio sunkumu užspaudusia vidine būsena. Neblogai, ypač patiko apie kūdikio palas. Vietomis stringa ritmas, paieškojus tinkamesnių žodžių, glausčiau įsiliejančių, būtų gražus pokalbis su Viešpačiu.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-01-10 16:12:58
Vidinio nerimo ir neapibrėžto ilgesio raiška. Kai kurie žodžiai nelabai glunda prie konteksto.